vąšas

vą̃šas sm. (4) J.Jabl, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, Snt, Tlž, (2) K.Būg(Kv), End; Lex45, Q181,238,295, R, R186, MŽ247, Kos57(Varn), N, K, LsB176, J, BzB337, M, L, Rtr, ŠT87, Š 1. MLTEII37, Vn, Vyž, Prk, Jdr, Brs, Ms, Lnk, Plt, Sd, Grz žr. vąškaras 1: Po pakriaute kaba pakeliamas ir nuleidžiamas vąšas – kablys, ant kurio kabinamas puodas EncIX88. Kitą kartą buvo toks [v]ą̃šas kamine pakabinamas pasukamas Trkn. I tą [v]ąšą teip pasuksi, ans būs ir į lubas, ir į mūrį įdirbtas, toks medis drūktas Nt. [V]ą̃šas medinis, pakabins [katilą] i virins DūnŽ. Vą̃šai pakabinti buvo [priemenėje], taip virsi valgyti Grd. Ant vieno vą̃šo kruopai virdavo, ant kito barkščiai Krž. Ten buvo par tą kaminą padirbti tokie kaip balkiai ištraukti, kad nu tų ejo lenciūgai, tokie [v]ą̃šai Lž. Antai vaiką palikau geldoje, katilėlį ant vąšo Vaižg. Pačiame vidurė[je] [duobės ar ugniavietės] buvo pasietas ąžuolo ramentas, vąšu vadinamas S.Dauk. Toks vąšùkas būs sau i virs ant kamino (= kamine) Žr. Kaip tu be vąšẽlio katilą pakabinsi?! Žv. 2. Lex20, CI403, MŽ113, KI579, J.Jabl(Vlk), Grv, Rod, Krok, Knv šulinio svirties kartis su kabliu kibirui užkabinti: Šulnys medžiaginis, o čia [v]ą̃šas karo, o in [v]ą̃šo viedras Dv. Pritaisyk svirtei vą̃šą Skdv. 3. K.Būg, PolŽ¹64 žr. vąškaras 2. 4. vyriai, ant kurių varstomos senoviškos durys: Kaip anga (durys) ant vąšo CI97. Ji atsargiai dar toliau atstūmė tyliai ant vąšų besisukančias duris rš. ║ (durų) sklendė: Šeimininkas užtrenkia duris ir sunkiai užsklendžia jas mediniu vąšu J.Sav. 5. Pžrl, Vl, Btg, Stak, Vdk kablys šieno vežimui suveržti: Vą̃šas vežimui suveržti JII95. Vą̃šas – kablys prie šienveržės Vlkv. 6. Jrb, Tlž, Rg gembė, vagis: Į sieną įkaltas vą̃šas drabužiams pasikabinti DŽ¹. Užsitraukęs tą virvę, kalinys pririšo jos galą lange prie geležinio vąšo rš. Karties galas laibesnis, an to vą̃šas – pakabina [lopšį] i supa Snt. Vadžias užkabyk tvarte ant didžiojo vą̃šo Mrj. O kur reik pakabinti lopšį, tai prie šniūrų pririš obelinį storą vąšą LMD. 7. Grš, Jd dvišakas pagalys, medinis kablys pančiams ir virvėms vyti: Paduok vą̃šą – vysiu pančius Ldv. 8. Erž šienpešys, pešeklis: Atnešk vą̃šą – šieno karvei papešiu Vdk. 9. kablys kailiams brūžinti: Blogas [v]ą̃šas, tai sunku ir [v]ąšuot Dglš. 10. šiaip kablys ar įrankis su kabliu: Sulenkė vą̃šą Trg. Naščių vąšẽliai greit visai atskils Žv. Su tuo vąšù pečių griovė – toks užriestas tas galas Snt. Paimi vą̃šą, trekšt trekšt, prilaužai sausuolių, neši namo Vrb. Netoli vartų buvo didelis beržas; pritaisiau į jį svirtį, o ant galo busoką (geležinį vąšą) BsPIII79. Sieliams ištraukt reikalingas vą̃šas Jrb. Kitsai duodas į savo nugarą geležinį vąšą įsikirsdintis ir tuomi prie karties aukštai pakabintas Ns1857,6. Laivas ištiesė pritraukimo vąšus, jeib jie nutvertų ir savęspi pritrauktų brš. Iš judvies šakų [darysiu] riestą vąšelį, iš liemenėlio laivelį KlvD290. ^ Tiesus kaip vą̃šas (iron.) Rt. Valgyk, o tai kaip vą̃šas (sudžiūvęs) Snt. Nosė kaip vą̃šas (kumpa) Krž. Ir akulioriai ant kumpos nosies kaip ant vąšo pakabinti DS241. Tavo nosis kai vąšiùkas Kt. Kojos juodos, kepurė raudona, akys išverstos, o nosis kaip vąšiukas Ašb. Iš jo nė su vąšù neištrauksi (tikrai nepagadins oro) Snt. Vienam gale šakė, antram – vą̃šas, o vidurys kap kamuolys (kregždė) Gs. 11. Krk varveklis.